Naršyti straipsnį Nikėjos Nikėjos
Nicaea arba gražus, senovėje, iš Mažosios Azijos, ramiai. Dabar ji yra İznik kaimas, Turkijoje, apie 58 mylių (93 km) į pietryčius nuo Stambulo. Ji buvo įkurta IV a P.m.ē. ir romėnų laikais buvo didelis miestas. Nicaea yra geriausiai žinomas istorijoje kaip dviejų svarbių ekumeninių tarybų ankstyvosios krikščionių bažnyčios, 325 AD ir 787 AD
1204 m, po Konstantinopolio surinkimo kryžiuočiai svetainėje, Nicaea tapo imperijos sostine Nicaea, vienas iš kelių įpėdiniu nares Bizantijos imperijos. Nicaea prarado savo statusą, kaip imperijos sostinės 1262, kai jos imperatorius, Michael Palaeologus, nufotografuotos Konstantinopolį ir padarė, kad miesto kapitalas atkuriamos Bizantijos imperijos. 1329 Nicaea užkariavo Osmanų imperija.
Tarybas Nikėjos
Pirmiausia Taryba Nikėjos (bažnyčios pirmasis Susirinkimas) met 325 AD tuo imperatoriaus Konstantino skambučio Didžiojo Susitikimas vyko atsiskaityti už teologinis ginčas Jėzaus Kristaus prigimties. Arijus, steigėjas arijonizmo, neigė Kristus buvo coeternal su Dievu, tvirtindama Jis buvo sukurtas Dievo. Bažnyčios lyderiai atmetė doktriną kaip Trejybės neigimas ir Taryba pasmerkė Arius. Taryba parengė santrauką įsitikinimų, kad įtrauktų tikslią pareiškimą dėl Trejybės; Ši santrauka, su vėlesniais pokyčius, tapo Nikėjos Credo.
II Nikėjos susirinkimas (septintoji Susirinkimas) susitiko 787. Tai įvyko atsiskaityti per vaizdus, arba piktogramos prieštaringai, pradėtą 726 jei toks Leo III Bizantijos imperijos įsakė visus religinių veikėjų sunaikinti, nes jis tikėjo, jie buvo garbinami vaizdų. Tarybai buvo vadinamas Empress Irene patriarchas Tarsius Konstantinopolio, ir popiežiaus Adrian I. Jis pareiškė, kad piktogramos turi būti garbinama (bet ne garbino) ir liepė jiems atkurta bažnyčiose.