Naršyti straipsnį Žemutinė Kalifornija Žemutinė Kalifornija
Žemutinė Kalifornija (ispanų kalba: Baja California, bä'hä), iš Meksikos pusiasalis gulėti tarp Ramiojo vandenyno ir Kalifornijos įlankos. Tai yra apie 780 mylių (1255 km) ilgio ir nuo 30 iki 140 mylių (48-225 km) pločio, su iš 55,518 kvadratinių mylių (143.791 km2) srityje. Šiaurinėje formuoja Meksikos būklę Baja California (kapitalas: Mexicali); pietinė dalis, Baja California Sur (kapitalo: La Paz) narė.
Išskyrus keletą pakrančių lygumų, pusiasalis sudaro daugiausia neapdorotų plokščiakalniai ir kalnai. Keletas viršūnės pasiekti padidėjimas nuo 6000 pėdų (1830 m); vienas pasiekia 10,065 pėdų (3068 m). Beveik visur žemė yra apleista ir labai karšta ir sausa. Iki 1,000 mylių (1600 km) Transpeninsular plento atidarymo 1973 metais, dauguma ji buvo beveik neprieinami.
išskyrus natūrinio ūkininkavimo ir pakrančių žvejybos ekonominė veikla apsiriboja daugiausia prie tolimiausio šiaurėje. Komercinis žemės ūkis yra svarbus kartu Kolorado upės, kur drėkinimo vandens yra prieinama ir medvilnės vyriausiasis pasėlių. Dauguma gamybos yra Mexicali ir Tijuana, tiek Kalifornijos sienos. Taip pat reikšminga yra komercinė žvejyba, ne Ensenada, ir turizmas, daugiausia Tijuana ir pietinėje pusiasalio. Dauguma Žemutinės Kalifornijos gyventojų 2,911,216 sukoncentruota ir aplink Tijuana, Mexicali, ir Ensenada. Kitur, išsibarstę vyrauja maži kaimeliai.
Pirmieji europiečiai atrasti ir ištirti pusiasalis buvo ispanai, per 1530-ųjų. Kolonizavimas prasidėjo 1697, kai Loreto, pirmasis iš jėzuitų misijų, buvo įkurta. Žemutinė Kalifornija buvo atskirtas nuo Ispanijos Upper (Alta) Kalifornijoje 1772 Jis tapo teritorija 1829 1887 jis buvo padalintas į atskirus šiaurinių ir pietinių teritorijų. Šiaurinėje buvo valstybę 1951 metais, pietinę dalį 1974