Kalbos ir religijos
vokiečių yra vienas iš kryžiuočių liežuviais indoeuropiečių šeima. Iš tarmių skaičius yra kalbama. Vokiečių aukštaičių, kuris sukurtas iš Pietų ir Vidurio Vokietijoje tarmių, yra oficialus ir literatūrinės kalbos. Žemas vokiečių, vyraujančias dalių šiaurę, kartais vertinama kaip dialektas, o kartais atskira kalba.
vokiečių konstitucija garantuoja religijos laisvę. Apie trečdalis žmonių priklauso evangelikų bažnyčia (kaip liuteronų ir keletas kitų protestantų bažnyčių asociacija); Kitas trečdalis žmonių yra Romos katalikai. Protestantai yra į šiaurės ir rytų valstybių balsų dauguma, o katalikai yra gausesnės pietinėse valstybėse, ypač Bavarijoje. Beveik 5 procentai vokiečių yra musulmonai.
Mokslas
Vokietija beveik neturi neraštingumą. Pradinis ir vidurinis išsilavinimas yra nemokama, o lankomumas yra privalomas nuo 6 iki 18. Jaunųjų asmenų nelanko dieninių mokykloje po 15 metų privalo lankyti nevisą profesinę mokyklą trejus metus. Konstitucija palieka didžiąją galią kurti ir administruoti švietimo sistemas prie valstybių. Sistemos skiriasi, tačiau pagrindinė struktūra yra tokia: Rīga,
Visi vaikai lanko pradinę ar pagrindinę mokyklą, (Grundschule), pirmuosius ketverius metus iš aštuonerių metų pradinėje mokykloje (Volksschule). Jie gali tada (1) tęsti pradinėje mokykloje, po kurio jie lanko profesinę mokyklą; (2) lankyti šešerių metų INTERMEDIATE SCHOOL (Mittelschule arba Realschule); arba (3) dalyvauti devynerių metų vidurinė mokykla (Gymnasium). Yra trijų tipų gimnazijų. Modernus Kalba, Klasikinė kalba ir matematika-Mokslas
Per 1949-90, švietimo Rytų Vokietijoje pabrėžė Komunistų ideologinį mokymą ir pasirengimą konkrečias darbo vietas ar profesijoms ir nepateikė bendras išsilavinimas. Pradinis ir vidurinis išsilavinimas buvo sujungti į 10- ir 12-metų politechnikos mokyklose. Po Vokietijos susivienijimo 1990 metais, valstybės vyriausybės buvusioje Rytų Vokietijoje pradėjo reformuoti savo mokymo programas ir mokymo sistemas, kad atitiktų tuos Federacinės Respublikos.
Aukštosioms mokykloms Vokietijoje universitetai, technines kolegijas, ir mokslo kolegijas. Tarp žinomiausių universitetuose yra tie, Berlyne, Bonoje, Kelnas, Göttingen, Heidelbergo, Miuncheno, Leipcige, Drezdene, ir Tiubin
