Žinios Discovery
/ Knowledge Discovery >> Žinios Discovery >> kultūra >> geografija >> Europa >> Šiaurės Europa >> Vokietija >>

Germany

Rytų Vokietijos vyriausybė, kuri buvo kontroliuojama Komunistų partijos, žlugo 1989 metais ir demokratija buvo įkurta. Nauja vyriausybė buvo išrinkta 1990 metais pradėjo derybas su Vakarų Vokietijos lyderių dėl susijungimo. Lyderiai iš abiejų tautų sutiko, kad susijungimas vyks pagal Vakarų Vokietijos konstitucijos, kurioje numatyta susijungti su valstybiniu-by-valstybės pagrindu.

rengiantis susijungimo, Rytų Vokietijos vyriausybė pertvarkė šalį į penkių narių , Spalio, 1990, šios penkios valstybės dalimi tapo Vokietijos Federacinės Respublikos ir Rytų Vokietija nustojo egzistuoti.

Vokietijos konstitucija, vadinamas Pagrindinis įstatymas apibūdina Vokietiją kaip "demokratinės ir socialinės federacinės valstybės. "Tai sudaro 16 narių. (Žr lentelę kitame puslapyje.) Federacija turi įgaliojimus išreikštas ir išvardytus konstitucijos, o valstybės turi visus kitus įgaliojimus. Taip pat yra vienu metu galių, kurioje abu gali leisti įstatymus laukas, bet "federalinė teisė yra viršesnė už valstybės teisė." Konstitucija rodo stiprią centralizuotą tendenciją. Bet federacija naudoja valstybės ir vietos valdžios institucijoms vykdyti savo įstatymus vykdymą.

Vykdomasis. Prezidentas yra valstybės vadovas, bet turi mažai galios. Jis renkamas Federalinės konvencijos, kurią sudaro Bundestago (žemuosiuose rūmuose) ir vienodo skaičiaus išrinkti valstybės įstatymų leidybos narių. Jis renkamas penkerių metų kadencijai ir gali būti perrinktas vieną kartą.

reali valdžia yra iš kanclerio, kuris yra paskirtas pirmininkas ir išrinkti į Bundestagą rankose. Ministrų kabineto skiria ir atleidžia dėl kanclerio siūlymu prezidentas. Kanclerė atsako į Bundestagą, tačiau ji gali atleisti jį iš pareigų tik renkant įpėdinį tuo pačiu metu. Ši nuostata suteikia kanclerė didelę galią.

Įstatymų sudaro Bundestago (Vokietijos Federacinė asamblėja) ir Bundesratas (Federalinė Taryba). 622 Bundestago nariai renkami visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose už ketverių metų kadencijai. Bundesratas susideda iš delegatų valstijų vyriausybes; kiekviena valstybė turi nuo trijų iki penkių delegatų, anot gyventojų, bet kiekviena delegacija balsavo kaip vienetas. Įstatymus priima Bundestagas, bet Bundesratas turi ribotą veto. Bundesratas yra teisėkūros ir administracinė institucija; tai nėra lygus Bundestago, bet turi didelę galią.

Teismų sudaro apygardų, ir visus esminius apygardų teismų, su Aukščiausiojo Teismo federaliniu lygmeniu. Taip pat yra adminis

Page << [11] [12]